Большой Брат смотрит на тебя

Komercinę paslaptį konkuruojančiai bendrovei atskleidusi ir asmeniniais tikslais informaciją iš Registrų centro duomenų bazės rinkusi vienos Vilniaus įmonės administratorė už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus pagrįstai buvo atleista iš pareigų, konstatavo Vilniaus apygardos teismas. Pasak jo, darbdavys turi teisę žinoti, kokiam tikslui darbuotojai naudoja kompiuterius ir kuo užsiima darbo metu, todėl yra teisėta, jeigu vadovas tikrina net pavaldinio pokalbius programa „Skype“.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad negalima teigti, jog darbdavys kišasi į darbuotojo privačią erdvę, jeigu tikrina informaciją, gautą darbinės priemonės, kompiuterinės duomenų bazės.

Vienoje bendrovėje dirbusiai administratorei-matininkei priimtas nepalankus Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jo paskelbimo, nes prieš tai jos bylą buvo nagrinėjusi Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė. Jos sprendimas buvo paliktas be pakeitimų.

Į teismą administratorė kreipėsi, kai ją darbdavys dėl šiurkštaus darbo pažeidimo atleido iš pareigų. Moteris siekė, kad teismas pripažintų jos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteistų kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Dėl kilusios konfliktinės situacijos darbo netekusi moteris nesiekė grįžti dirbti pas tą patį darbdavį, tačiau prašė priteisti 10 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą.
REKLAMA

Ieškinyje ji nurodė, kad buvo apkaltinta nelojalumu įmonei, nesugebėjimu atlikti jai skirtų pareigų, be to, visų darbuotojų akivaizdoje esą buvo žeminama. Moteris neslėpė, kad prieš atleidimą darbdaviui turėjo aiškintis, kodėl konkuruojančios bendrovės darbuotojui suteikė informaciją apie savo darbdavį bei kodėl iš Registrų centro rinko duomenis asmeniniams tikslams.

Administratorė teigė „neatlikusi nieko neteisėto“, nes esą bendrovėje nebuvo jokių lokalinių norminių aktų dėl naudojimosi informacija tvarkos, visi darbuotojai galėjo ir savo asmeniniais tikslais pasinaudoti Registrų centro duomenų baze.

Ji taip pat pabrėžė, kad darbo sutartyje nebuvo nustatyta jokių konfidencialumo įsipareigojimų, bendrovėje nebuvo patvirtintų pareiginių instrukcijų, nesudarytos kolektyvinės bei materialinės atsakomybės sutartys.

Tuo tarpu jos darbdavys teismui nurodė, kad administratorė neleistinai pasinaudojo Registrų centro duomenų baze gauti informacijai apie asmens, nesusijusio su bendrovės veikla, turimą turtą, ir perdavė šią informaciją pašaliniam asmeniui.

Be to, moteris atskleidė įmonės komercines paslaptis konkuruojančioje įmonėje dirbančiam asmeniui (nurodė paslaugų kainą ir ją detalizavo), nors buvo supažindinta su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais, su sutartimi ir jos priedu, kaip naudotis duomenų baze, įsipareigojo neatskleisti gaunamų iš šios duomenų bazės duomenų tretiesiems asmenims.

Pasak darbdavio, asmens duomenų neteisėtas naudojimas bendrovei sukelia neigiamas pasekmes - Registrų centras gali nutraukti sutartinius santykius, bendrovė gali prarasti pasitikėjimą, klientus.

„Administratorė galėjo valdyti visą gaunamą informaciją, ja buvo pasitikima, bet ji aplaidžiai ėjo pareigas, dėl darbo kokybės buvo daromos pastabos, į kurias ji nereagavo, dažnai bendraudavo kompiuteriu su kitais asmenimis ne darbo tikslais „Skype“ programos pagalba“, - darbuotoją atleidusios bendrovės atstovai teisme aiškino, kad jie investavo į ją, tačiau darbuotoja nerodė noro tobulėti, apkalbomis skaldė kolektyvą.

Darbdavio atstovai taip pat nurodė, kad akcininkai įkūrė bendrovę, sukūrė darbo vietas, stengėsi kuo geriau aprūpinti darbuotojus darbo priemonėmis ir sudaryti kuo geresnes sąlygas jiems dirbti, todėl administratorės nepagarba vadovams vertinama kaip nelojalumas pačiai bendrovei.

Bylą išnagrinėjęs teismas padarė išvadą, jog komercine paslaptimi negali būti laikomi paslaugų įkainiai, tačiau jų detalizavimas laikytinas komercine paslaptimi, apie kurios saugojimą administratorei turėjo būti žinoma ir suprantama net ir nesant įmonėje patvirtinto sąrašo dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi.

„Tos aplinkybės, kad įmonėje nebuvo nustatyta tvarka patvirtintų lokalinių aktų dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos saugojimo, draudimo naudotis tam tikromis kompiuterinėmis programomis, bendrauti asmeniniais tikslais „Skype“, pasišalinti darbo metu iš darbo vietos ir pan., negali pateisinti ieškovės elgesio darbe ir atleisti jos nuo drausminės atsakomybės taikymo“, - teismas mano, kad darbuotoja nebuvo lojali darbdaviui, jos atsainus požiūris į pareigas, siuntimą mokytis į matininkų kursus, darbo metu nebuvimas darbo vietoje, pokalbiai asmeniniais tikslais „Skype“, rodo abejingumą darbuotojo pareigoms.

Pasak teismo, dėl duomenų naudojimo tvarkos pažeidimo Registrų centras galėjo vienašališkai nutraukti su bendrove pasirašytą sutartį ir sutrikdyti įmonės veiklą.

„Administratorės padarytas duomenų naudojimo tvarkos pažeidimas priskirtinas prie šiukštaus darbo pareigų pažeidimo, kuris numatytas įstatyme“, - pabrėžė teismas.